Saugiai bei užtikrintai besijaučiantis medikas – saugūs pacientai


Kasdieniniame darbe teikiant skubią ir neatidėliotiną medicinos pagalbą, gerai išlavinti įgūdžiai, tikslūs veiksmai bei procedūros lemia mediko, kovojančio už paciento gyvybę sėkmę.

Krizių tyrimo centras, būdamas oficialus Amerikos Širdies Asociacijos partneris, VšĮ Kauno miesto Kalniečių poliklinikoje organizavo ir pravedė pirmos pagalbos mokymus tema „ Pirmoji medicinos pagalba ir automatinė išorinė defibriliacija“. Ypatingas dėmesys kursų metu buvo skiriamas praktiniams įgūdžiams ir darbui mažose grupėse. Keturiuose užsiėmimuose dalyvavo 110 gydytojų ir slaugytojų. Tokie kursai užtikrina medikams puikų tęstinį išsilavinimą bei reikiamą kompetenciją.


Pagrindinis šiuolaikinės medicinos tikslas yra pasipriešinti mirčiai. Nuostabiausia yra tai, kad šį mokslo stebuklą gali padaryti kiekvienas iš mūsų, bet kur, panaudodamas tik savo rankas, plaučius ir žinias.


Kodėl mes privalome mokėti gaivinti?


Moralinės nuostatos, Hipokrato priesaika ir Lietuvos Respublikos įstatymai įpareigoja suteikti pagalbą klinikinės mirties ištiktam pacientui.


Galbūt jūsų artimas žmogus kenčia dėl širdies ligos, galbūt jūsų darbo vietos aplinka reikalauja būti pasirengusiam nelaimingam atsitikimui. O gal tiesiog jūs, kaip ir kiti žmonės, tikite, kad pradinio gaivinimo įgūdžiai daro jus naudingesniu visuomenės nariu.


Kad ir kaip būtų, svarbu žinoti, kad pradinis gaivinimas gali padėti išgelbėti gyvybę. Jūsų sunkus darbas ir žinios gali kai ką pakeisti. Dvi iš trijų mirčių dėl širdies smūgio įvyksta ligoniui nepasiekus ligoninės. Daugumos šių mirčių būtų išvengta, jei nukentėjusiam būtų suteikta greita pagalba: jei kas nors, kas žino, kaip atlikti pradinį gaivinimą, būtų ėmęsis tinkamų gyvybei gelbėti priemonių, kol atvyks kvalifikuota pagalba.


Jei pradinis gaivinimas pradedamas praėjus ne daugiau kaip 4 minutėms yra didelė širdies veiklos ir kvėpavimo atkūrimo tikimybė. Po 4 minučių ji labai sumažėja, prasideda smegenų pažeidimas.

Apie 60% staigios mirties atvejų įvyksta namuose, iš jų 80% - liudininkų akyse. Apie 95% žmonių, kuriuos ištiko staigi mirtis, miršta nepasiekę ligoninės. Išgyvenamumas tiesiogiai priklauso nuo laiko tarp staigios mirties ir pradinio gaivinimo.


Defibriliacija yra efektyviausia per pirmąsias keturias gaivinimo minutes. Atlikus per pirmąsias 4 min. nuo širdies sustojimo, išgyvena 48 – 74% žmonių. 50% vyrų ir 63% moterų, mirusių nuo staigios koronarinės mirties, nebuvo jokių išeminės širdies ligos simptomų. Dažniausia staigios mirties priežastis yra skilvelių virpėjimas.


Ištikus staigiai mirčiai ir nedelsiant pradėjus gaivinti, išgelbėjimo tikimybė padidėja dvigubai. Defibriliacijos efektyvumas kas minutę mažėja 10%. Jeigu išgyvenamumą padidintume nuo 5 % iki 20 %, tai kiekvienais metais papildomai išgelbėtume apie 40000 žmonių.


Lietuvoje su kiekvienais metais žmonių mirtingumas vis didėja. Nuo širdies ir kraujagyslių ligų žmonių miršta daugiausia, tai yra 54,4%. Vien pradinio gaivinimo gelbėjant gyvybę sustojus širdžiai neužtenka, tačiau jis yra viena gyvybės grandinės grandžių, kuri būtina, kol atvyks kvalifikuota pagalba.


Sudedamosios gyvybės grandinės dalys yra šios:


  • ankstyvas kvalifikuotos pagalbos iškvietimas;
  • pradinis gaivinimas;
  • ankstyva defibriliacija;
  • ankstyva specializuota pagalba.

Veiksminga pagalba, gydant kritinę širdies būklę priklauso nuo stiprios šių keturių grandžių sąveikos. Jeigu nors viena susilpnėja arba dingsta, tikimybė išgyventi tampa minimali. Ištikus klinikiniai mirčiai ir laiku suteikus pagalbą, Lietuvoje atgaivinama 12 % ligonių, o Jungtinėse Amerikos Valstijose – 40 %.

2000 metais Amerikos Širdies Asociacija (AHA) ir Europos Gaivinimo Taryba (ERC) sutarė vieningai naudoti rekomendacijas gaivinimui.


„ Tai ką tenka išmokti daryti, mes išmokstame darydami“


Aristotelis



pirmoji_pagalba