Pacientų dėmesiui


2014 –ieji –Vaikų sveikatos metai

Paskelbta - 2014-01-20  – 

2014 –ieji –Vaikų sveikatos metai

 

 

Logoterapeuto patarimai

       Kaip  skatinti  taisyklingą  vaiko  kalbą

     Patikimiausias  būdas  visapusiškai ugdyti   vaiko  kalbą  ankstyvojoje  vaikystėje  ir vėlesniais  metais   -  nuolatinis  bendravimas  su vaiku  taisyklinga , aiškia , turtinga,  bet  neįmantria  kalba.  Kuo  daugiau ir įvairiau  bendrausime  su  vaiku ,  tuo  anksčiau  ir  tobuliau  jis  įsisavins  fonetinę,  žodyninę,  gramatinę  kalbos  sandarą.  Priešingai,  be  gero  pavyzdžio,  bendravimo  ir  nepakankamo  rūpinimosi  vaiko  kalba, gali  sutrikti  arba  žymiai  atsilikti. Netgi  kūdikius  reikia  kuo  daugiau  kalbinti,  nes    klausa  pakankamai  išlavėjusi,  kad  suprastų,  kokia  intonacija  yra  maloni.  Sakykite  žodžius  ne  kūdikiškai  „ apa,  liūlia“,  bet  aiškiai,  komentuokite  veiksmus  žaidžiant,  valgant  ir kitose  situacijose.

   Kita  būtina  prielaida  kalbai  formuotis -  bendras  judesių  ( motorikos )  vystymasis  ikimokykliniame  amžiuje. Judėjimas  ir  kalba  itin  glaudžiai  susijusios  sritys. Akivaizdu,  kad  prieš  mokymąsi  kalbėti  mokomasi  judėti.  Judėjimo  stoka   neigiamai  veikia  ir  kalbos   ir  visos  asmenybės  vystymąsi.

Prieš   dvidešimt metų  buvo  įprasta,  kad  vaikai  daug  juda,  šėlsta  lauke,  išbando  savo  kūno  galimybes  ir  sugebėjimus.  Vaikui  poreikis  judėti  yra  didžiulis,  o  šių  dienų  kasdienybėje  jis  dar  labiau  intensyvėja. Deja,  gyvenimo  situacija    yra  labai  pasikeitusi: kelias  į  darželį  ar  mokyklą  įveikaiamas  automobiliu, vaikams  lieka  vis  mažiau  erdvės  žaidimams  ir  judėjimui,  jie  vis  labiau  ribojami  nesaugios  gatvės, ankštų   kiemų ir panašiai.Vaikų  aktyvumas  yra  planuojamas  ir  vadovaujamas  suaugusiųjų. Jie  vis  daugiau  laiko  praleidžia  sėdėdami,  o    laisvalaikį  užpildo  kompiuteriniai  žaidimai  ir  televizija, vis  dažniau  žaidžia  vieni,  be  žaidimų  partnerių. Spontaniškumą  vis  dažniau  riboja  suaugusieji,  linkstantys  į  perdėtą  rūpestingumą. Tėvai  turi  vis  mažiau  laiko  rūpintis  savo  vaikais  taip,  kad  galėtų  realizuoti    poreikį  judėti.

Yra  nustatyta,  kad  fiziškai  silpnesni  vaikai,  kurių  bendroji  motorika  nepakankamai  išlavėjusi,  pradeda vėliau  kalbėti arba  jų kalba  yra netaisyklinga.

   Mokslininkai  nustatė,  kad  rankų judesiai  ( smulkioji motorika ), skatindami motorinio centro  veiklą, teigiamai  veikia ir kalbines  galimybes. Pastebėta,  kad  vaikai, kuriems  ankstyvajame  amžiuje  buvo  sudarytos  palankios  sąlygos  mankštinti  rankų  pirštus,  greičiau  pradėdavo  taisyklingai,  aiškiai  kalbėti,  gerai  artikuliuoti  garsus.

Dėl  vienų  ar  kitų priežasčių  lūpų,  liežuvio judesiai  susiformuoja  nepakankamai tiksliai. Dėl  to  nukenčia  garsų  tarimas. Todėl  labai  naudinga  vaiką skatinti atlikti  įvairius  liežuvio  ir  lūpų  judesius,  pūtimo  ptratimus.  Šie pratimai  yra  žaismingi, todėl    kartojimas  vaikui  nebus  nei  nuobodus,  nei  sunkus.  Jeigu  juos atlikdami  pasitelksite  eilėraštuką  ar  kokį  vaikišką  kūrinėlį  ir jį  skaitydami  suderinsite  nurodytus  pratimus, pirštelių  judesius,  mažieji  net  nepastebės,  kad  yra  mokomi.

 

Pūtimo pratimai

 ·         Pučiamos dūdelės, balionai, vėjo malūnėlis, muilo burbulai.

·         Pučiama šilta oro srovė, lyg norėtume sušildyti rankas.

·         Pučiamas vatos gabaliukas, neleidžiant jam nukristi ant žemės

·         Pučiant ritinti pieštuką į  „vartus“.

 

Lūpų   mankšta

 ·         „Pastatykime tvorelę“ – viršutiniais  dantukais  kramtoma  apatinė  lūpa.

·         „Gaisrinės  sirena – sukandus  dantukus, lūpos  ištempiamos  į šalis, po to atkišamos  į priekį  tarsi  pučiant  dūdelę, tariant  y-ū-y-ū, mėgdžiojama gaisrinės mašinos  sirena.

·         „Arkliukas prunkščia“ – pučiant  oro  srovę,  virpinamos  lūpos.

 

 Liežuvio  mankšta

 ·         „Saldainėlis“ – vaikui  siūloma  įsivaizduoti, kad  burnoje  yra  čiulpinukas, liežuviu  darant  iškilimus    skruosto  ir  čiulpimo  judesius.

·         „Laikrodukas“ – judinant  liežuvį  į šonus, imituojamas  tiksintis  laikrodis.

·         „Kalnelis“ –   galiukas  remiasi  į  apatinius  dantis, liežuvis išriečiamas,  tariamas garsas „k“.

·         „Maišom  košę“ – plačiai išsižiojus,  liežuvis  sukamas  ratu.

·         „Neatidaryk  durų“ – liežuvis  stipriai  stumiamas  pro  sukąstus  dantis.

·         „Supynės“ – iškištas  liežuvis  nuleidžiamas  žemyn,  paskui  keliamas  į  viršų,  siekiant  nosį.

·         „Griovelis“ – iškišus  platų  liežuvį,  lūpos šiek  tiek   atkišamos  į  priekį, o liežuvis padaro  griovelį (išlaikant  tokią  padėtį, stengiamasi  pūsti  vatos  gabaliuką  į  vartus ).

·         „Laka  pieną“ – imituojamas  katės  ar  šuniuko  lakimas.

·         „Samtelis“ – liežuvio galiukas  ir kraštai  pakilę, o  vidurys  įdubęs,  kaip samtis.

·         „Skani  uogienė“ – judesiu iš  viršaus  į apačią  aplaižoma  viršutinė  lūpa.

·         „Valau  dantukus“ – pravėrus  burną liežuvio  galiuku  „valomi“ apatiniai  dantys    vienos  pusės  į  kitą,  o po to – iš apačios  į  viršų.

·         „Kalakutas“ – vertikaliais, nenutrūkstamais  judesiais  liežuviu  glostoma  viršutinė lūpa.Tempas greitinamas,  tariami  garsų  junginiai „ bl – bl – bl“.

·         „Dažau  namelio  lubas“ – liežuvio galiuku  darant  judesius  pimyn  ir  atgal,  liečiamas  gomurys.

·         „Arkliukas  bėga“ – pliaukšėti  liežuviu,  jį kuo aukščiau  pakelti  ir  kuo  stipriau  prispausti  prie  kietojo  gomurio.

·         „Grybukas“ – plačiai  išsižioti,  liežuvį pakelti  ir  prispausti  prie  gomurio. Ištemptas  poliežuvinis  raištis  primena  grybo  kotelį, o  liežuvis – kepurėlę.

 

   Pasitelkti  daug  pratimų  vienu  kartu  netikslinga – vaikai  greit  pavargsta.

Geriau  atlikti  po mažiau  judesių,  bet  ilgesnį  laiką,  kol  jie  tampa  automatizuoti.

Nuo mažumės  lavinant  kalbos  padargus tikėtina,  jog  vaikučio  liežuvėlis  kur  kas  lengviau  gebės  atlikti  įvairims  garsams  reikalingus  judesius, sklandžiai  pereiti  nuo  vieno  prie  kito.  Jei ir prireiks  logopedo  pagalbos,  korekcijos  procesas  vyks  greičiau  ir  efektyviau.

      Taip pat labai svarbu vaiko foneminė klausa ir fonologinis suvokimas.

Foneminė klausa – tai gebėjimas iš klausos skirti kalbos akustinius požymius. Fonologinis suvokimas – tai visų garso ir skiemens skiriamųjų reikšmių suvokimas, įskaitant kirtį, priegaidę intonaciją, žodžio skiemeninę struktūrą, ritmą melodiką.

 Neišlavėjusi foneminė klausa labai apsunkina vaikų žodyno, gramatinės kalbos

sandaros, rišliosios kalbos vystymąsi. Todėl vaikai sunkiau išmoksta rašyti, skaityti, jiems lėčiau formuojasi garsinės analizės ir sintezės įgūdžiai. Šie įgūdžiai yra būtina sąlyga išmokti rašyti.

Foneminės klausos trūkumų turinčių mokinių rašomuosiuose darbuose gausu panašių garsų sukeitimų, ypač  skardžiųjų – dusliųjų porinių priebalsių  (p - b, t – d, k – g ),( e – ė - ie ), ilgųjų ir trumpųjų balsių. Taip pat dažnai pasitaiko raidžių  praleidimų ,  sukeitimų,  nereikalingų raidžių prirašymo dėl  sunkiai  suformuojamų  garsinės  žodžių analizės  įgūdžių. Toks sutrikimas  vadinamas  disgrafija.  Kuo anksčiau pastebėsite, kad jūsų vaikučiui reikalinga specialisto pagalba, tuo lengviau ir greičiau jis išmoks kalbėti. Apie tai pirmiausia reikia konsultuotis su savo šeimos gydytoju, kuris nukreips pas reikiamą specialistą.

 

Parengė VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos logoterapeutė Gitana Ramanavičienė






Kita informacija

Naudingos nuorodos

Atnaujinta 2013-11-22

Nuorodos susijusios su sveikatos paslaugomis, naujienomis, aktualijomis.

Visos nuorodos


Jūsų atsiliepimai apie mus

Atnaujinta  –  Rašyti atsiliepimą

Kviečiame Jus rašyti, siūlyti, pageidauti. Iš anksto dėkojame už pastabas ir pasiūlymus. Tikimės nuoširdaus Jūsų bendradarbiavimo

Visi atsiliepimai


Personalo kontaktai

Atnaujinta 2013-01-07

Personalo kontaktinė informacija.

  • Registratūra, informacija
    ( tel: 8 37 - 401422 )
  • Direktorė Rasa Abariuvienė El. paštas
    ( tel: 8-37-401402)
  • Personalo skyrius El. paštas
    ( tel: 8-37-401404)
  • Vidaus medicininio audito grupės vadovė Jūratė Stasiulevičienė El. paštas
    ( tel: 8-37-401427)

Visi kontaktai